Kas yra plokštuminiai pamatai?
Plokštuminiai pamatai – tai tokie pamatai, kai po visu pastatu išliejama vientisa gelžbetoninė plokštė. Kitaip tariant, vietoje tradicinių linijinių pamatų (juostų po sienomis) ar atskirų polinių pamatų, pastato apkrova perduodama žemei per didelį betoninės plokštės plotą. Ši pamato plokštė paprastai klojama ant paruošto pagrindo su izoliacine medžiaga, todėl dažnai plokštuminiai pamatai dar vadinami „švedišku pamatu“ – tai atspindi populiarų sprendimą, kai pamatas iš karto apšiltinamas polistireniniu putplasčiu ir į jį integruojamas grindinis šildymas. Tokio tipo pamatai užtikrina, kad pastatas remsis į gruntą visu savo apačios plotu, o ne tik kraštais. Dėl to apkrova paskirstoma tolygiau, sumažėja pastato sėdimo (nusėdimo) rizika net ir ne tokiose tvirtose grunto sąlygose. Plokštė „plaukioja“ grunte, prisitaikydama prie nedidelių grunto judesių, tad pamatų konstrukcija lieka vientisa.
Šio tipo pamatai turi ne vieną privalumą:
- Tolygus apkrovos paskirstymas: Kaip minėta, plati pamato plokštė paskirsto pastato svorį dideliame plote. Tai ypač naudinga, jei gruntinis pagrindas nėra itin tvirtas arba vienalytis. Tradiciniai juostiniai pamatai gali nelygiai sėsti, jei po skirtingomis pastato dalimis gruntas skiriasi. Plokštuminiai pamatai sumažina tokią riziką.
- Nėra šalčio tiltų: Plokštuminis pamatas paprastai yra apšiltinamas – po visu pamatu ir iš šonų dedamas polistireninis putplastis ar kita termoizoliacija. Dėl to pastato grindys nesiliečia tiesiogiai su šaltu gruntu, nelieka vadinamųjų šalčio tiltų. Žiemą šiluma per pamatus praktiškai neišspinduliuoja į gruntą, o tai didelis privalumas energijos taupymo prasme.
- Integruota šildoma grindų sistema: Statant plokštuminį pamatą, labai patogu iš karto į jį integruoti grindinį šildymą. Prieš liejant betoną, ant izoliacijos išvedžiojami šildymo vamzdeliai, kurie vėliau atsiduria plokštės viduje (apatinėje dalyje, arčiau grindų paviršiaus). Taip gaunamos šiltos monolitinės grindys – efektyvi ir komfortiška šildymo sistema.
- Greitas įrengimas: Tinkamai pasiruošus, plokštuminiai pamatai įrengiami gana greitai. Nereikia kasti gilių pamatų griovių – dažnai pakanka nukasti tik augalinį grunto sluoksnį ir išlyginti plotą. Paruošus pagrindą su smėlio ar skaldos sluoksniu ir izoliacija, betono plokštė išliejama per vieną kartą. Tai gali būti atlikta per keletą dienų (nelygu pamato dydis), o po betono sukietėjimo (kelios savaitės) galima iškart mūryti sienas.
- Tinka sudėtingam gruntui: Kadangi pamato plotas didelis, jis gali „plaukti“ ant silpnesnio grunto. Pavyzdžiui, jei sklype aukštai gruntiniai vandenys ar molingas gruntas, juostiniai pamatai turi būti kasami iki tvirto sluoksnio giliai, o plokštuminis pamatas gali laikytis ir negilioje padėtyje, jei gruntas konsoliduotas ir sustiprintas iš viršaus. Taip pat plokštė atsparesnė įšalo kėlimui – apšiltintas pamatas išvis patiria minimalų įšalo poveikį.
- Vienu metu pamatas ir grindys: Išlietas plokštuminis pamatas tarnauja ir kaip galutinė grindų konstrukcija. Ant jo galima tiesiai kloti grindų dangą (uždėjus lyginamąjį sluoksnį ar ploną išlyginimo betoną). Tai reiškia, kad nereikia atskirai betonuoti grindų ant grunto, nes jos jau įskaičiuotos į pamato plokštę.
Nors privalumų daug, plokštieji pamatai turi ir tam tikrų ribojimų ar trūkumų:
- Didesnės vienkartinės investicijos: Plokštuminiam pamatui iš karto sunaudojama nemažai betono ir plieno armatūros, taip pat daug izoliacinių medžiagų. Tai reiškia, kad pradinis statybos etapas – pamatai – gali kainuoti daugiau nei renkantis paprastus juostinius pamatus. Tiesa, vėliau dalį kaštų kompensuoja mažesnės šildymo išlaidos ir tai, kad pamatas atstoja grindų betonavimą.
- Reikalauja tikslaus projektavimo: Į pamato plokštę reikia iš anksto įvesti visus inžinerinius tinklus: kanalizacijos vamzdžius, vandentiekį, elektros įvadą, net numatyti būsimas pertvaras, kad būtų sutvirtintos atitinkamos vietos. Po to, kai plokštė išlieta, kažką pakeisti (pvz., pridėti nuotekų vamzdį kitoje vietoje) praktiškai nebeįmanoma. Todėl projekto stadijoje būtina viską gerai suplanuoti.
- Netinka namams su rūsiu: Jei planuojamas rūsys, plokštuminis pamatas netinka, nes rūsiui reikia žemiau grindų esanti erdvė su sienomis. Plokštė skirta pastatams be rūsio, statomiems ant grunto paviršiaus. Galima derinti – pvz., dalis namo su rūsiu, dalis su plokščiu pamatu – bet tai komplikuota ir retai daroma.
- Sklypo nuolydis: Ant labai nuožulnaus sklypo plokštuminį pamatą įrengti sudėtingiau, nes reikėtų vienoje pusėje daug užpilti arba iškasti. Tokiais atvejais kartais patogiau daryti polinius pamatus arba laiptuotus juostinius pamatus. Plokštuminis pamatas idealus lygiame sklype arba su nedideliu nuolydžiu (tada galima vieną plokštės kraštą daugiau įgilinti).
- Galimi matmenų apribojimai: Labai dideliems pastatams (pavyzdžiui, didelio ploto vieno aukšto pastatui) monolitinė plokštė gali ir nebūti pati ekonomiškiausia – reikia daug betono, gali plėsti. Tokiais atvejais kartais plokštė daroma su temperatūrinėmis siūlėmis arba renkamasi kitos konstrukcijos pamatai. Tačiau individualiam gyvenamajam namui dydis paprastai nėra problema.
Plokštinio pamato įrengimas vyksta keliais etapais:
- Grunto paruošimas: Nuimamas augalinis sluoksnis (velėna) visame būsimo pamato plote ir aplink jį. Gruntas išlyginamas pagal projektinį aukštį. Jei gruntas silpnas, gali būti papildomai sutankinamas (vibravimo būdu) ar pakeičiama dalis grunto.
- Drenažo ir komunikacijų įrengimas: Dažnai aplink pamato perimetrą įrengiamas drenažas (perforuoti vamzdžiai vandeniui surinkti), kad po pamatu nesikauptų vanduo. Taip pat šiame etape paklojami pagrindiniai komunikacijų vamzdžiai: kanalizacija, vandentiekis, elektros įvadas į namą (apsauginiame vamzdyje). Vamzdžiai padengiami smėliu, kad būtų apsaugoti, paliekami reikiamose vietose išlįsti virš būsimos plokštės.
- Smėlio ar skaldos pagalvė: Ant grunto supilamas smėlio ar smulkios skaldos sluoksnis, kuris gerai sutankinamas. Jis tarnauja kaip pagrindas plokštei, padeda išlyginti paviršių ir drenuoti drėgmę.
- Šilumos izoliacijos klojimas: Ant sutankinto pagrindo klojamas polistireninio putplasčio sluoksnis. Dažniausiai naudojamas didelio tankio putplastis (EPS 100 ar EPS 150), kuris atlaikys pamato svorį nesideformuodamas. Izoliacija klojama per visą pamato plotą, jos storis gali būti 10–20 cm ar daugiau (priklausomai nuo reikalaujamos šiluminės varžos). Taip pat dedamos vertikalios izoliacijos plokštės palei pamato kraštus (jos vėliau sulaikys šilumą ties kraštais).
- Klojinių ir armatūros įrengimas: Po izoliacijos sudėjimo formuojami pamato klojinių bortai ties plokštės kraštais (kad betonas neišteketų už numatytos ribos). Tada dedamas plieno armatūros tinklas: paprastai dviem sluoksniais – apatinis ir viršutinis tinklas, tarpusavyje sujungti detalėmis, suprojektuoti pagal apkrovas (daugiau armatūros ten, kur didesnės apkrovos, pvz., po būsimos sienos linija). Armatūroje taip pat gali būti integruojami specialūs inkarai ar detalės, prie kurių vėliau tvirtinsis sienos (pvz., medinio namo atveju).
- Betonavimas: Paruošus armatūrą, vienu ypu pilamas betonas per visą plokštės plotą. Naudojamas siurblys (betonvežis su „pompa”), kad betonas tolygiai pasiskirstytų. Betonas glaistomas, lyginamas paviršius (jei tai kartu ir būsimos grindys, jam skiriamas dėmesys – išglaistomas mechaniniu būdu, kad būtų lygus).
- Kietėjimas ir priežiūra: Išlietą plokštę būtina bent kelias dienas drėkinti, ypač jei oras karštas, kad betonas džiūtų tolygiai ir nesuskilinėtų. Po ~7 dienų betonas pasiekia apie 70% stiprumo, po 28 dienų – pilną stiprį. Tada jau galima tęsti statybos darbus ant pamato.
Plokštuminiai pamatai ar tradiciniai pamatai – ką pasirinkti?
Sprendimas, ar rinktis plokštuminį pamatą, priklauso nuo jūsų namo projekto ir sąlygų:
- Jeigu jūsų sklype stabilus gruntinis pagrindas, o namas nedidelis, galima rinktis ir paprastus juostinius pamatus – jie galbūt bus pigesni iš pradžių. Tačiau jei siekiate aukšto energinio efektyvumo, plokštuminis pamatas suteikia pranašumą dėl šiluminės izoliacijos.
- Jei sklypas linkęs kaupti vandenį, aukšti gruntiniai vandenys – plokštė, su tinkamu drenažu, gali būti saugesnis pasirinkimas nei gilūs pamatai, kuriuos veiktų vanduo.
- Labai svarbu atsižvelgti į architektūrą: namams be rūsio plokštuminis pamatas puikiai tinka. Jei būtinai norite rūsio – teks daryti kitokio tipo pamatus bent tai namo daliai.
- Finansiniu požiūriu, jei galite sau leisti didesnę investiciją į pamatus dabar, vėliau plokštė atsipirks per mažesnes šildymo išlaidas ir greitesnę statybą. Be to, turėsite tvirtą, monolitinį pagrindą, kuris tarnaus patikimai.
Apibendrinant:
Plokštuminiai pamatai yra modernus sprendimas, populiarėjantis dėl savo energinių ir konstrukcinių pranašumų. Jie užtikrina šiltą, stabilų pastato pagrindą ir palengvina tolimesnius statybos darbus (grindis, šildymo sistemos įrengimą). Nors reikalauja kruopštaus planavimo ir vienu metu didesnių išlaidų, daugeliu atvejų plokštuminiai pamatai atsiperka tiek ilgaamžiškumu, tiek komfortu gyvenant name. Pasitarus su statybų specialistais ir įvertinus savo namo poreikius bei sklypo sąlygas, galima priimti informuotą sprendimą – tradiciniai ar plokštuminiai pamatai – kas geriausiai tiks jūsų būsimam būstui.