Pastatų projektavimas – procesas, kurio metu projektavimo komanada naudoja pastatų mokslą, teritorijos duomenis ir pastato erdvės programą. Tai yra ganėtinai sudėtingas procesas, kuris apima standartinių pastatų sistemų pasirinkimą ir jų pritaikymą bei integravimą, kad būtų galima sukurti pastatą, kuris tenkintų klientų poreikius, atsižvelgiant į vyriausybės reglamentų ir rinkos standartų apribojimus. Projektavimo procesas apima pamatų, struktūros, atmosferos, erdvės padalijimo, elektros paskirstymo, vandens tiekimo ir kanalizacijos, bei kitų pastato funkcijų pasirinkimą. Pasirinkus sistemas ir komponentus, projektavimo komanda parengia sutarties dokumentų rinkinį, kurį sudaro rašytinis tekstas ir suderinti brėžiniai, kad būtų visiškai aprašyta norima pastato konfigūracija atsižvelgiant į nurodytas pastato sistemas ir numatomą jų veikimą. Kai bus baigti pirkimo dokumentai, bus galima tiksliai įvertinti galutines pastato išlaidas ir pradėti statybų procesą.
Statyba
Pastato statybą paprastai vykdo specializuota statybų komanda, kuri dažniausiai yra atskirta nuo projektavimo komandos, tačiau kai kurios didelės organizacijos gali derinti abi funkcijas. Statybos komandai vadovauja koordinuojanti organizacija – generalinis rangovas, kuris priisima pagrindinę atsakomybę už pastato vykdymą ir pasirašo sutartį su pastato naudotoju. Sutarties kaina paprastai yra sutarta vienkartinė išmoka. Likusią darbo dalį paprastai atlieka specializuota subrangovų grupė, kuri yra sudarę sutartis su generaliniu rangovu. Kiekvienas subrangovas teikia ir sumontuoja vieną ar daugiau pastato sistemų, tarkim elektros sistemą. Savo ruožtu subrangovai perka sistemos komponentus iš gamintojų. Projektavimo komanda ir toliau veikia kaip savininko atstovas, įsitikindamas, kad pastatytas pastatas atitinka sutarties dokumentus ir sistemos bei komponentai nurodytus kokybės ir eksloatacinių charakteristikų reikalavimus.
Mažaaukščiai gyvenamieji pastatai
Mažaaukščiai gyvenamieji pastatai – dažniausiai dideliais kiekiais „gaminami“ pastatai. Pvz.: vienos šeimos namai dažniausiai yra nuo vieno iki trijų aukštų ir paprastai atitinka vienos šeimos reikalavimus. Kiti namai – vadinamieji daugiabučiai gyvenamieji namai. Šio tipo būsto paklausa yra išsidėsčiusi geografiškai, todėl dauguma jų yra statomi vietinių rangovų.
Pamatai
Visi pamatai perduoda pastato apkrovas stabiliam žemės sluoksniui. Visų pirma dirvožemis esantis po pamatais, turėtų būti pajėgus priimti nustatytą apkrovą. Taip pat labai svarbu, kad pamato dugnas būtų žemiau maksimalaus žiemos šalčio lygio. Užšalęs šlapias dirvožemis plečiasi ir pakartotinai užšalimo-atšylimo ciklai gali pastatą judinti aukštyn ir žemyn. Dažniausia yra naudojamos ištysinės betoninės atramos, tačiau kai kuriuose vietose yra naudojamos medinės pamatų sienos. Pamatų kasimas yra labiausiai mechanizuotas darbas, tai pilnai atliekama su buldozeriais ar kita technika.
Konstrukcijų sistemos
Pirmasis žingsnys yra grindys, kurios remiasi į pamato sieną. Grindims gali prireikti tarpinių atramų kaip vidinių pamatų sienų arba jeigu yra rūsys, tarpinės medinės arba plieninės sijos, kurias palaiko pamatų sienos ir kolonos. Kalbant apie mūrines sienas, tai dažniausiai naudojamos daugiaaukščiuose pastatuose, kur jos pasižymi didesne laikomąja galia ir atsparumu ugniai. Dėl išvaizdos ir ilgaamžiškumo plytos ir betono blokas yra pagrindinės medžiagos. Plytos irgi yra mėgstamos išoriniams paviršiams. Taip pat stogai turėtų būti su nuožulniais paviršiais, kad galėtų greitai nutekėti lietaus vanduo.
Taigi rekomenduojame viską daryti nuosekliai nuo pastatų projektavimo iki statybų baigimo. Tokiu atveju rezultatas bus pats geriausias.