Šiandien žmonių kiemuose stovi patys įvairiausi šiltnamiai, skirtingi savo formomis, dydžiu, medžiagomis, iš kurių yra pastatyti. Kyla klausimas, ar tai žmonių noras pasipuikuoti ir būti geresniais už kaimynus, ar bandymas pasiekti, kad statinys maksimaliai atliktų savo pagrindinę funkciją?
Šiltnamio forma – ne tik dizaino sprendimas
Šiltnamiai pagal statinio formą gali būti arkiniai, šlaitiniai, šliejami arba nestandartinio dizaino. Kas nulemia mūsų pasirinkimą, kaip atrodys statinys? Jei statyba užsiimame patys, tikėtina, jog pasirinksime formą, kuri gali būti lengviausiai išgaunama, kurią kažkada jau esame statę ar kuriai turime tinkamą medžiagą. Taip pat svarbu mūsų norai, tai yra, kas atrodo gražiau arba statiniui skirta vieta. Tačiau yra keletas aspektų, į kuriuos, prieš priimdami sprendimą, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį – tai gali įtakoti augalų augimo sąlygas, šiltnamio ilgaamžiškumą ir panašiai:
- Saulės spindulių patekimas.
Šiltnamiai dengiami medžiagomis, gerai praleidžiančiomis saulės šviesą, tačiau tam įtakos turi ir pati forma. Kupolinis šiltnamis panašų kiekį saulės gaus ištisus metus. Pasistačius šlaitinį formą, susiduriama su problema žiemos ir ankstyvo pavasario metu, kadangi, dėl saulės padėties, spinduliai į žemę keliauja nestačiu kampu ir pro statinio stogą neprasiveržia. Tačiau aukštos šiltnamio sienos puikiai šviesą pasisavina. Dvišlaitis šiltnamis, vėlgi, gauna mažiau spindulių. „Kaltininkė“ – siena, besiremianti į kitą pastatą.
- Tvirtumas.
Ypatingai šiltnamio tvirtumas pasireiškia žiemą, kai reikia atlaikyti sniego lavinas. Nenuvalius ant sniego susikaupusio sniego, gali įgriūti stogas. Šiuo atveju „dėkingiausia“ – arkinė forma, ant kurios sniegas neišsilaiko.
- Sodinimo plotas.
Jei svajojate auginti visko ir daug, pagalvokite ne tik apie šiltnamio dydį, forma yra ne mažiau svarbi. Tokiu atveju rekomenduotini šlaitiniai MeistroKodas šiltnamiai – sienų statmenumas suteikia galimybę auginti maksimalų kiekį augalų dirvoje, be to prie sienos galima papildomas lentynas. Tuo tarpu prie vienos šiltnamio sienos nieko nesodinsite, kadangi ten negaunama pakankamai saulės.
Taigi, šiltnamio forma neabejotinai nėra vien tik tai, kas mums gražu. Neginčijama ir įtaka augalų augimo kokybei. Kitoje straipsnio dalyje analizuosime naudojamų medžiagų reikšmę.
MeistroKodas šiltnamiai vakar ir šiandien
Perskaitę straipsnį dar kartą įsitikinsite, jog progresas – visagalis, nepaliekantis nieko nuošalyje. Štai senelės šiltnamis, stovintis kaime. Galbūt jis toks pats ir toje pačioje vietoje. Tačiau jei šiltnamį nuspręstų statytis anūkė, galbūt jis būtų visiškai kitoks: medžiagomis, dizainu, netgi priežiūros poreikiu.
Kaimuose stovintys šiltnamiai dažniausiai dengti plėvele, nereta sulopyta. Kai kas įsigudrina panaudoti ir senus langus – šiltnamis suręstas iš jų. Estetinio vaizdo nėra. Tačiau kam jis reikalingas, juk tai statinys su aiškia paskirtimi – nešti derlių. Tiesa, galima pamatyti ir stiklinių šiltnamių. Šie, palyginti su anksčiau minėtais, kur kas prabangesni. Darbo būna visiems: anksti ryte atverti duris, vakare – uždaryti, laistyti, išaugus piktžolėms – išravėti.
Kita žmonių dalis, dažnai jaunesni, gyvenantys priemiesčiuose, nori, jog šiltnamis neštų ne tik praktinę naudą, bet ir kiek įmanoma puoštų aplinką. Tad neretai kreipiamasi pagalbos į šiltnamių statyba užsiimančius specialistus – jie, pagal klientų poreikius, pagamina kokybiškus pasirinktos ir norimos formos. Sparčiai populiarėja nauja dangos medžiaga – polikarbonatas. Pastarosios savybės lemia ne tik estetišką vaizdą bei statinio patvarumą, tačiau ir palankias sąlygas augalams: pastovi temperatūra, apsauga nuo pavojingų ultravioletinių spindulių.
Norintieji savo šiltnamius gali patobulinti iš vidaus ir taip užbėgti už akių nuolatiniam rūpinimuisi augalais. Galima įmontuoti automatines laistymo sistemas su jutikliais, reaguojančiais į dirvos drėgmės pokytį. Arba automatinę vėdinimo sistemą, reaguojančią į temperatūros kaitą. Deja, automatinių ravėjimo sistemų dar kol kas nėra, tad tenka kartais padirbėti. Tačiau galima naudoti kitą gudrybę – apdengti dirva juoda plėvele, joje padarytuose plyšiuose susodinti daigus ir nepalikti sąlygų piktžolių vešėjimui.
Neverta lyginti, kuris – močiutės ar patobulintas šiuolaikinis – šiltnamis geresnis. Juk pagyvenę žmonės daržininkystės darbais dažnai užsiima ne dėl būtinybės užsiauginti daržovių, tačiau dėl poreikio kažką veikti ir jaustis svarbiu. Tad tas ravėjimas, laistymas, vėdinimas būtent yra tai, ko jiems reikia ir naujovės šiuo atveju nelabai reikalingos. O mums, nuolat skubantiems ir neturintiems laiko, tačiau vis dėl to norintiems valgyti ekologiškas daržoves, „naujos kartos“ Meistrokodas siltnamiai yra puiki alternatyva.