Žmonijos istoriją labai greitai pakeitė mažiausiai du išradimai. Pirmasis jų – ratas. Antrasis – vidaus degimo variklis. Taip prie kiekvieno įrankio galima pritvirtinti nedidelį variklį ir įrankio našumas padidėja daug kartų. Taip atsitiko su grąžtu, pjūklu (jis virto benzininiu), plaktuku (jis dabar žinomas, kaip perforatorius), karučiu (tai – motoblokas), o taip pat ir su dalgiu, kuris su varikliuku tapo žoliapjove. Žoliapjovės – labai nesenas išradimas, kuris vis dar negali išstumti iš mūsų buities pavojingo ir sunkaus valdyti dalgio, tačiau šis prietaisas itin reikalingas kiekvienam sodui.
Žoliapjovės yra kelių rūšių. Jas reiktų pristatyti atskirai:
- Akumuliatorinės žoliapjovės. Tai nelabai galingos elektrinės žoliapjovės, kurios varomos įkraunama ličio jonų baterija. Naudojamos ten, kur negalima kelti daug triukšmo ir nėra galimybės atsivesti elektros laidų.
- Elektrinės žoliapjovės. Tylios ir pakankamai galingos, varomos elektros energija. Trūkumas tas, kad jomis šienauti galima tik ten, kur yra elektros energija – aplink namus. Tam naudojamas ilgas ilgintuvas, dažniausiai ritininis su 20-30 metrų ilgio laidu.
- Benzininės žoliapjovės. Jos skirstomos pagal galingumą – į lengvas, vidutinio galingumo ir galingas žoliapjoves. Turint 6-10 arų sklypą, pakanka turėti lengvąją žoliapjovę. Ji nėra labai galinga, tačiau pagrindinius poreikius patenkina. Vidutinio galingumo žoliapjovės yra skirtos 10-30 arų ploto sklypus turintiems sodininkams. Jos yra pakankamai galingos, kad galėtų pjauti ne tik žolę, bet ir krūmynus. Tai puiki priemonė sunaikinti dilgėlynams ir net apgenėti išsikerojusius agrastų ar serbentų krūmus. Galingos žoliapjovės – profesionalūs įrankiai, skirti nuolatiniam darbui su veja. Jas renkasi tie, kas kas dieną šienauja savo ar svetimas vejas. Visų šių žoliapjovių minusas yra triukšmas ir vibracija. Dėl to reikia dėvėti specialius apsauginius įrenginius – diržus ir ausines.
- Ant nugaros tvirtinamos žoliapjovės. Tai šlaitams ir sunkiai prieinamoms vietoms naudojamos žoliapjovės, kurių varikliai tvirtinami ant nugaros specialiais diržais. Tai padeda reguliuoti svorio centrą, kas yra labai naudinga dirbant šlaite.
Žoliapjovės turi dviejų rūšių rankenas – kilpinę ir dvigubą. Kilpinės rankenos dažniausiai montuojamas ant lengvų žoliapjovių ir elektrinių, o dvigubos – ant vidutinio galingumo ir galingų žoliapjovių. Taip jų valdymas tampa patogesniu.
Žoliapjovės veikia tuo pačiu principu – vamzdelio gale esanti motoras perduoda sukimo judesį į galvutę, ant kurios pritvirtinamas pjovimo valas arba metalinis diskas. Valas yra reguliuojamo ilgio. Tai galima padaryti tiesiog pjovimo metu stuktelėjus į žemę (atsipalaiduoja valą prilaikanti spyruoklė, ir jo galai išlenda traukiami galingo sukamojo judesio). Žoliapjovės yra nesudėtingos užvesti ir prižiūrėti. Jomis gali naudotis net ir nepatyrę sodininkai, priešingai nei dalgio atveju, kur reikalinga jėga, ištvermė ir tam tikri įgūdžiai.