Kanalinis polikarbonatas, kuo jis išsiskiria iš kitų?

Norisi skaidrios ir stiprios medžiagos šiltnamiui, terasai ar stoginei? Vienas iš pasirinkimų gali būti kanalinis polikarbonatas. Kanalinis polikarbonatas yra skaidrus polimeras, pasižymintis itin dideliu atsparumu smūgiams (net žemoje temperatūroje), pasižymintis mechaniniu stiprumu, geromis dielektrinėmis savybėmis ir kt.

Ką verta žinoti apie kanalinį polikarbonatą?

Polikarbonato plastikai yra natūraliai skaidrūs amorfiniai termoplastikai. Nors jie parduodami įvairių spalvų (galbūt peršviečiamų, o gal ir ne), žaliava persišviečia beveik tokia pačia galia kaip stiklas. Polikarbonato polimerai naudojami įvairioms medžiagoms gaminti ir yra ypač naudingi, kai gaminiui būtinas atsparumas smūgiams ir skaidrumas. Polikarbonatas taip pat turi labai gerą atsparumą karščiui ir gali būti derinamas su antipireninėmis medžiagomis.

Kanalinio polikarbonato savybės, į kurias verta atkreipti dėmesį

Pirmiausia verta prisiminti, jog jiems būdinga gera apsauga nuo UV spindulių ir atmosferos poveikio, o daugiasluoksnė konstrukcija užtikrina puikias šilumos izoliacijos savybes. Taip pat pats paviršius yra kietas, stiprus, lengvas, jį lengva apdoroti. Kanaliniam polikarbonatui būdingas geras šviesos pralaidumas, nedegti atvira liepsna, tačiau degant neišsiskiria kenksmingos medžiagos. Taip pat jis yra atsparus aukštai temperatūrai (+120 oC) ir cheminiam poveikiui. Būdingas ir didelis atsparumas smūgiams (nelengva pradurti).

Kokios yra polikarbonato savybės?

Panagrinėkime kai kurias pagrindines polikarbonato savybes. Polikarbonatas yra klasifikuojamas kaip „termoplastinis“ (priešingai nei „termoreaktyvus“), o pavadinimas yra susijęs su plastiko reagavimu į šilumą. Termoplastinės medžiagos tampa skystos lydymosi temperatūroje (polikarbonato atveju – 155 laipsnių Celsijaus). Pagrindinis naudingas termoplastų požymis yra tai, kad juos galima pašildyti iki lydymosi temperatūros, atvėsinti ir vėl pašildyti be  skilimo. Užuot degę, termoplastikai, tokie kaip polikarbonatas, suskystėja, todėl juos galima lengvai formuoti ir vėliau perdirbti.

Polikarbonatas taip pat yra amorfinė medžiaga, o tai reiškia, kad jis neturi kristalinių kietųjų medžiagų tvarkingų savybių. Paprastai amorfiniai plastikai linkę laipsniškai minkštėti (t.y. jų stiklėjimo temperatūros ir lydymosi temperatūros diapazonas yra didesnis), o ne staigiai pereina iš kieto į skystą, kaip yra kristalinių polimerų atveju. Galiausiai polikarbonatas yra kopolimeras, nes sudarytas iš kelių skirtingų monomerų tipų, sujungtų vienas su kitu. Jei sudomino kanalinis polikarbonatas, užsukite  https://e-heliopolis.lt pasidomėti apie jį daugiau ir įsigyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *