Kompostas – puvinys, pilnas įvairių naudingų medžiagų bei mikroorganizmų, įmaišomas į dirvožemį kaip vertinga trąša augalams. Šis komponentas yra gaunamas iš organinių žemės ūkio (lapai, vaisiai, žolė, gyvūnų mėšlas ir kita) bei kai kurių buitinių (arbatos, kavos tirščiai, lupenos, medžio pelenai, natūralus naminių augintinių kraikas ir panašiai) atliekų. Nors puvimo procesas – kompostavimas – gamtoje vyksta natūraliai, tačiau norint išsaugoti vertingas medžiagas, o kenkėjiškas sunaikinti ir turėti galimybę puvinį panaudoti savo reikmės, būtinas žmogaus įsikišimas. Lietuvių tautai vis dar klijuojama žemdirbiškosios kultūros etiketė, todėl, atrodo, ši veikla mums turėtų būti įprasta. Deja deja…Tinginystė, žinių stoka, o galbūt tiesiog ignoravimas lemia, jog užuot pasinaudoję galimybe patys pasigaminti natūralių trąšų, jas perkamės.
Kompostas nepasidaro „lydekai paliepus, man panorėjus“ – reikia įdėti darbo bei turėti kantrybės laukti. Tačiau nereikia klaidingai manyti, jog tuo užsiimti gali tik itin „pasikaustęs“ sodininkas ar daržininkas. Visų pirma, reikia nuspręsti, kur kaupsite kompostą – tiesiog nuošalioje vietoje supiltose krūvelėse, patys gaminsitės dėžes iš medienos, o gal sugalvosite nusipirkti tam pritaikytus plastikinius konteinerius. Pasidomėjus šiek tiek plačiau, paaiškėja, jog reikia rinktis ir iš kelių galimų kompostavimų būdų, tarpusavyje besiskiriančių sudėtingumu ir komposto brendimo trukme.
- Šaltasis. Paprasta, bet trunka ilgai (iki kelių metų). Komposte šiuo atveju aukščiausia temperatūra tesiekia daugiausia 40 laipsnių, dėl to nerekomenduojama dėti ligotų augalų atliekų ar „gyvų“ piktžolių sėklų (yra būdų, kaip pastarąsias „nukenksminti“).
- Karštasis. Kur kas greičiau (maždaug pusantro mėnesio), bet ganėtinai sudėtinga. Palaikoma aukšta temperatūra, pasitelkiami papildomi priedai, spartesniam reikalingų mikroorganizmų dauginimuisi.
- Sliekų pagalba. Visi žinome, jog sliekai – natūralūs skaidytojai, tad į komposto dėžę drąsiai galite įleisti šiuos pagalbininkus. Tiesa, ir šiuo atveju reikia turėti pakankamai žinių, norint užtikrinti kompostavimo proceso sterilumą bei efektyvumą.
Turbūt sunku įsivaizduoti, kaip kompostą savo jėgomis sugebėtų pagaminti didelio ūkio, kur ir atliekų yra labai daug, savininkas. Pastarajam į pagalbą atskuba technika. Biofermentatoriai – specialūs įrenginiai, kuriose atliekos nuolatos maišomos ir prisotinamos deguonimi. Šis techninis pagalbininkas komposto gamybai užtrunka vos savaitę laiko. Pastaruoju naudojasi ir žmonės, šia veikla užsiimantys ne savo asmeniniais tikslais, bet teikdami paslaugą kitiems suinteresuotiems asmenims.
Kyla klausimas, kam man to reikia? Daug darbo užima pats sodinimas, ravėjimas, derliaus nuėmimas…Kompostas? Kam man prisiimti dar vieną papildomą darbą? Visų pirma – praktinis sumetimas. Nelogiška būtų išmesti į šiukšliadėžę tai, kas dar gali atnešti didelę naudą. Galiausiai reikėtų pamąstyti ir globaliau. Taip mažinamas šiuo metu vis dar itin didelis šiukšlių kiekis, stabdomas kenksmingų medžiagų patekimas į aplinką pastarąsias paliekant irti savaime.