Autoklavas – tai sandarus slėginis indas, skirtas produktų sterilizavimui aukštoje temperatūroje ir slėgyje. Nors autoklavai plačiai naudojami medicinoje, laboratorijose, pastaruoju metu jie populiarūs ir buityje – pavyzdžiui, namų sąlygomis konservuojant maistą. Su autoklavu galima saugiai konservuoti mėsą, žuvį, daržoves stiklainiuose pasiekiant aukštesnę nei 100 °C temperatūrą, kuri sunaikina pavojingas bakterijų sporas. Tačiau, kad autoklavas tarnautų ilgai ir būtų saugus, svarbu jį tinkamai prižiūrėti. Taip pat būtina vengti tam tikrų klaidų naudojant šį įrenginį, nes jos gali baigtis ne tik sugedusiu maistu, bet ir pavojingomis situacijomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip prižiūrėti autoklavą, kad jis veiktų patikimai, ir kokios dažniausios klaidos daromos jį naudojant.
Kodėl autoklavo priežiūra svarbi?
Autoklavas veikia aukšto slėgio sąlygomis – viduje sukuriamas 10–15 psi slėgis ir apie 115–120 °C temperatūra. Tai reiškia, kad įrenginys patiria didelę apkrovą. Net mažiausias gedimas (pvz., nesandarus tarpiklis ar stringantis vožtuvas) gali ne tik sugadinti konservuojamus produktus, bet ir kelti sprogimo riziką. Todėl gamintojai pateikia aiškias autoklavo naudojimo ir priežiūros instrukcijas – jas būtina sekti. Reguliari priežiūra užtikrina, kad sterilizavimo procesas vyktų efektyviai (pasiektų reikiamą temperatūrą) ir saugiai. Tuo pačiu tinkamai prižiūrimas autoklavas tarnaus ilgiau, nereikės greitai investuoti į naują. Be to, teisinga priežiūra tiesiogiai susijusi su maisto sauga. Pvz., jei per menkas slėgis ar temperatūra – produktai gali būti nevisiškai sterilizuoti, išlieka Clostridium botulinum bakterijų sporų, kurios kambario temperatūroje vėliau išskiria pavojingą toksiną (sukeliantį botulizmą). Taigi rūpindamiesi autoklavu, mes rūpinamės ir tuo, kad konservai būtų saugūs valgyti.
Autoklavo priežiūra: pagrindiniai aspektai
1. Patikrinimas prieš kiekvieną naudojimą. Kaskart prieš užkraudami stiklainius ir uždėdami dangtį, skirkite kelias minutes autoklavo apžiūrai. Apžiūrėkite korpusą – ar nėra įtrūkimų, deformacijų, rūdžių pažeidimų. Metaliniame inde net maža korozijos vieta gali plėstis ir ilgainiui susilpninti sienelę. Jei aptinkate rimtų pažeidimų (įtrūkimų), tokio autoklavo nebenaudokite, kol nesikreipėte į specialistus. Sandarinimo guma (tarpių) – apžiūrėkite tarpiklio būklę. Ji turi būti elastinga, be įtrūkimų, nesukietėjusi. Per laiką guminės tarpinės sensta, praranda elastingumą – tada autoklavas gali leisti garus pro dangtį. Rekomenduojama bent kartą per sezoną tarpinę nuimti, nuvalyti ir įvertinti jos būklę, o kas 1–2 metus (priklausomai nuo naudojimo dažnumo) pakeisti nauja. 2. Slėgio matuoklio priežiūra. Slėgio indikatorius (manometras) – labai svarbi dalis, rodanti, koks slėgis viduje. Juo remdamiesi žinome, ar pasiekėme reikiamą lygį. Reguliariai patikrinkite matuoklio tikslumą. Jei pastebite, kad manometras užstringa, rodyklė negrįžta į nulį nulėgus slėgiui – tai ženklas, kad prietaisas gali rodyti netiksliai. Galite patikrinti jį lyginant su kitu (pvz., jei turite kitą autoklavą ar slėginę puodą su matuokliu) ar nunešant pas meistrus kalibravimui. Netikslus manometras – rizika: galite per mažai kaitinti (nes manometras rodys didesnį slėgį nei yra, ir nepasieksite 120 °C) arba, priešingai, per daug pakelti slėgį, viršydami saugią ribą. Jeigu kyla abejonių, geriau pakeisti manometrą nauju. 3. Vožtuvų ir apsaugų tikrinimas. Daugelyje buitinių autoklavų būna saugos vožtuvas – jis suveikia, jei slėgis per didelis, nuleidžia garą, kad indas nesprogtų. Įsitikinkite, kad vožtuvas nėra užsikimšęs. Dažnai tai mažas kamštelis su skylute arba spyruoklinis mechanizmas. Galite atsargiai patikrinti, ar jis laisvai juda (žinoma, tik kai autoklavas šaltas ir be slėgio!). Taip pat yra išleidimo čiaupelis ar vožtuvas garui išleisti po darbo – patikrinkite jį. Jei pastebite kalkių, nuosėdų, išvalykite. Užsikimšęs vožtuvas – labai pavojinga situacija, nes autoklave kylant slėgiui garas neturės kur išeiti, gali įvykti sprogimas. 4. Švaros palaikymas. Po kiekvieno naudojimo autoklavą gerai išplaukite. Išpilkite vandenį, ypač jei jis su nuosėdomis. Viduje gali susidaryti kalkių apnašos (nuo kieto vandens) – periodiškai pašalinkite jas. Tam galima panaudoti acto arba citrinos rūgšties tirpalą: įpilkite vandens su actu, pakaitinkite (be stiklainių, tiesiog tuščią), kad ištirptų kalkės, tuomet išskalaukite švariu vandeniu. Švarus vidus svarbu ne tik higienai – kalkių sluoksnis ant kaitinimo elementų (jei autoklavas elektrinis) mažina šilumos perdavimą, be to, apnašos gali užkimšti vožtuvus. Vandens naudojimas: jei įmanoma, naudokite distiliuotą vandenį autoklave – taip susidarys mažiau kalkių. Taip pat visada pilkite tiek vandens, kiek nurodyta instrukcijoje (per mažai – ir gali pridegti stiklainiai ar autoklavas perkaisti, per daug – bus per ilgas užvirimo laikas, gali taškytis vanduo į stiklainius). 5. Sandėliavimas. Kai autoklavas nenaudojamas (tarkime, tarp konservavimo sezonų), laikykite jį tinkamai: sausai, nuvalytą. Nelaikykite dangčio tvirtai užveržto – geriau uždėti atvirai arba labai lengvai priveržti, kad tarpinė nebūtų nuolat suspausta. Guminė tarpinė, ilgai išlaikyta suspausta, greičiau deformuosis. Kai kurie naudotojai net išima tarpinę per žiemą ir laiko atskirai (galite patepti ją silikono aliejumi, kad neišdžiūtų). Metalinį indą iš vidaus galite lengvai patepti maistinę alyva, kad nekiltų rūdžių (jei jis plieninis ir nėra visiškai nerūdijantis). Saugokite autoklavą nuo smūgių – manometras, vožtuvai jautrūs, paties indo sienos neturėtų būti subraižytos ar deformuotos.
Dažniausios klaidos naudojant autoklavą
Klaida 1: Palikti autoklavą be priežiūros. Autoklavas – ne lėtaeigė puodynė, kurią gali pamiršti ant viryklės. Tai nėra greitpuodis, kurį užprogramavus galima palikti ir laukti, kol maistas pagamins. Didelė klaida yra kaitinti autoklavą visai jo neprižiūrint. Reikia nuolat stebėti temperatūrą ir slėgį – reguliuoti ugnį ar kaitrą, kad slėgis nekiltų virš normos, ir laiku jį išlaikyti reikiamame lygyje. Jei autoklavas perkaitinamas, gali suveikti vožtuvai, staigiai išleisdami garą, o blogiausiu atveju – ištikti gedimas. Yra buvę atvejų, kai paliktas be priežiūros autoklavas sukėlė rimtų incidentų. Taigi, taisyklė: niekada nepalikite veikiančio autoklavo vieno. Skirkite tą valandą ar kelias pilną dėmesį jam – tai kaina už saugumą ir kokybišką rezultatą. Klaida 2: Netinkamas stiklainų užpildymas ir išdėstymas. Viena iš dažniausių problemų – susprogę stiklainiai viduje. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių: per daug pripildyti stiklainiai (skystis užvirus plečiasi ir nėra palikta oro tarpo, tada dangteliai nuplyšta arba stiklas skyla), nekokybiški ar su defektais stiklainiai, per staigi temperatūrų kaita. Kaip išvengti: visuomet palikite rekomenduojamą oro tarpą viršuje (angl. headspace) – paprastai 2-3 cm, priklausomai nuo produkto. Patikrinkite stiklainius prieš dedant – menkiausi įskilimai diskvalifikuoja indą. Sudėkite stiklainius taip, kad jie nesiliestų tiesiogiai su autoklavo metalu: naudokite groteles apačioje, tarpelius, jei dedate kelis aukštus – tarp sluoksnių įdėkite groteles ar audeklą. Sprogę stiklainiai ne tik sugadina maistą, bet gali pažeisti autoklavą (stiklo šukės, maistas prilimpa prie vožtuvų). Jei vis tik stiklainis sudužo viduje, prieš kitą kartą labai kruopščiai išvalykite visas šukes. Klaida 3: Per greitas atidarymas. Kai baigiasi sterilizavimo laikas, labai norisi greitai atvėsinti ir pažiūrėti, kas gavosi. Tačiau niekada neatidarykite autoklavo, kol slėgis visiškai nenukrito iki nulio. Tai itin pavojinga klaida: jei bandysite nuimti dangtį, kol viduje dar slėgis, garai išsiverš žaibiškai ir gali stipriai nudeginti. Net jei manometras rodo 0, atsargiai patikrinkite, ar nėra likutinio slėgio – daugelyje autoklavų yra mažas vožtuvėlis, patraukite jį (su pirštine ar mentele) ir pažiūrėkite, ar šnypščia garas. Jei taip – palaukite dar. Leiskite autoklavui ataušti bent iki ~50 °C, tada lėtai, po truputį atleiskite dangtį. Staigiai nuėmus dangtį, stiklainiai gali „užvirti“ (skystis juose staiga užverda nuo staigaus slėgio kritimo, ir turinys išputoja). Tai vadinama virimo perkaitimu. Lėtas slėgio sumažinimas – geros praktikos ženklas. Klaida 4: Perkrovimas ir taisyklių nesilaikymas. Nepersistenkite su receptų improvizacija. Jei receptas (ypač mėsos, žuvies konservų) nurodo sterilizuoti 90 min. esant 120 °C, taip ir darykite. Klaidinga manyti „pakaitinsiu trumpiau, gal pakaks“ – botulizmo sporos žūva tik pasiekus tam tikrą temperatūrą pakankamam laikui. Kitas kraštutinumas – kaitinti daug ilgiau „dėl visa ko“; tai gali suminkštinti pernelyg produktą, be to, nėra reikalo beprasmiškai eikvoti energiją. Laikykitės patikrintų receptų ir tvarkaraščių. Taip pat nedėkite per daug stiklainių, jei autoklavas skirtas, pavyzdžiui, 10 litrų, nesistenkite kažkaip sugrūsti 15-litrio – turi likti erdvės garams cirkuliuoti. Klaida 5: Netinkamas vandens kiekis ir sausas kaitinimas. Autoklave būtina užtikrinti, kad viso proceso metu būtų pakankamai vandens, jog garai generuotųsi. Jei pripilsite per mažai, vanduo gali visiškai išgaruoti – tuomet autoklavas pradeda kaisti sausai, temperatūra pakyla nekontroliuojamai, kyla didelis slėgis, o dugnas, kuriame buvo vanduo, gali net prideginti stiklainius ar maistą juose. Todėl visada pilkite minimalų nurodytą vandens kiekį (pvz., 2–3 litrus, arba tiek, kad apsemtų stiklainių dugną ~2–3 cm, jeigu taip nurodyta). Jei procesas ilgas, galite po pusės laiko atsargiai papildyti karšto vandens (bet tai daryti atsargiai, su slėgio nuėmimu!). Taip pat prieš dedant stiklainius vanduo turėtų būti šiltas arba karštas – jei supilsite šaltą, o stiklainiai karšti, galite juos suskaldyti, ir atvirkščiai. Klaida 6: Neteisingas aušinimas. Kategoriškai neaušinkite autoklavo šaltu vandeniu ar skersvėju. Kai kurie gali pagalvoti padėti karštą autoklavą į šaltą vandenį, kad greičiau atauštų – to daryti negalima, nes dėl staigaus temperatūros pokyčio gali deformuotis metalas, o stiklainiai tikrai sprogs viduje. Leiskite jam ataušti kambario temperatūroje. Arba paspartinti galite tiesiog išjungę šildymą ir palikę autoklavą ramiai (galima nuimti jį nuo karštos viryklės). Kantrybė čia – saugumo draugė.
Papildomi patarimai vartotojams
- Venkite perpildyti stiklainius. Jau minėta, palikite oro tarpą. Taip pat nuvalykite stiklainių briaunas prieš uždarymą – jei ant kraštelio liks riebalų, padažo, tai pablogins sandarumą, gali kilti bėdų sterilizuojant.
- Teisingai uždarykite dangtelius. Naudokite tinkamus dangtelius, skirtus konservavimui aukštu slėgiu. Juos užverkite tvirtai, bet ne per stipriai – stiklainiuose turi išeiti oras kol jie šyla. Paprastai rekomenduojama „prisukti iki pirmo stipresnio pasipriešinimo“ (angl. finger tight), o ne visa jėga. Per stipriai užsuktas dangtelis gali deformuotis išsipūtus gumai, arba stiklainis sprogs, nes oras negalės išeiti.
- Nedirbkite per ilgai vienu kartu. Jei turite daug konservų partijų, darykite pertraukas. Autoklavui (ir jums patiems) duokite pailsėti tarp ciklų, kad atvėstų. Pastovus kaitinimas kelias valandas iš eilės didina įrenginio apkrovą. Geriau dvi partijas išvirti ryte ir vakare, nei iškart keturias iš eilės.
- Stebėkite maistą stiklainiuose. Kai autoklavavimas baigtas ir stiklainiai ataušta, patikrinkite juos: ar dangteliai įdumbę (reiškia, gerai užsandarinta), ar nėra pakilusio dangtelio, pratekėjimo požymių (skysčio stiklainyje sumažėjimo). Jei kuris nors dangtelis neužsifiksavo (paspaudus spragteli), tą stiklainį laikykite šaldytuve ir suvartokite pirmiausia – galbūt procesas nebuvo idealus. Tai labiau konservavimo kokybės pastebėjimas, bet jis susijęs su tinkamu autoklavo darbu.
Apibendrinimas: autoklavas yra puikus pagalbininkas norint užtikrinti saugų naminį konservavimą ar sterilizavimą, tačiau jis reikalauja atsakingos priežiūros. Reguliariai tikrindami būklę – nuo tarpiklio iki manometro – užkirsite kelią gedimams ir pavojams. Tuo tarpu vengdami čia aprašytų klaidų, apsaugosite save ir savo aplinkinius nuo galimų nelaimių. Atminkite: autoklave kuriame aukštą slėgį ir temperatūrą, tad pagarba fizikos dėsniams ir gamintojo instrukcijoms yra privaloma. Tinkamai prižiūrimas autoklavas tarnaus daugelį sezonų, dovanodamas jums gardžius ir ilgai išliekančius konservus, o jūsų vieninteliai „sprogimai“ virtuvėje bus nebent šampano kamščiai, švenčiant dar vieną sėkmingai užbaigtą konservavimo dieną.