Tagpastatų šiltinimas

Kaip reikia apšiltinti stogą

stogasTinkamai apšiltintas stogas tai nepaprastai svarbi jaukių namų dalis. Tik tinkamai apšiltintas ir užsandarintas stogas pagerina būsto šilumines savybes bei sumažina šildymo sąskaitas. Kadangi kiekvienas pastatas turi atitikti ne mažesnį nei A klasės energinį naudingumą, jei statote visiškai naują būstą, pasistenkite užtikrinti kuo geresnes šilumines savybes. Geras šiltinimas – tai vienintelis būdas įsitikinti, kad jūsų namuose visada bus šilta ir jauku. Tačiau ką turėtų žinoti nepatyrę namų šeimininkai pirmą kartą šiltindami stogą?

Jei norite kuo geriau apšiltinti palėpę ar šlaitinį stogą, būtinai atkreipkite dėmesį į visus, net pačius menkiausius niuansus. Geras pastato konstrukcijos pažinimas ir tinkamo vedinimo užtikrinimas padės tinkamai sudėlioti kiekvieną izoliacijos sluoksnį. Lietuvoje turime labai daug namų su mansardomis, kur izoliacinės medžiagos sluoksnis yra montuojamas tarp gegnių. Namams su šlaitiniu stogu ypač svarbi tinkamai įrengti apsauga nuo drėgmės, todėl turite įsitikinti, kad vėdinamas oras yra tarp hidroizoliacinės plėvelės bei tinkamų apsaugos nuo vėjo plokščių.

Populiariausia medžiaga šlaitinių stogų šiltinimui yra stiklo ar akmens vata. Šlaitinio stogo šiltinimas akmens vata yra nepaprastai patogus bei pagal kainos ir kokybės santykį patogus variantas. Medžiagos nedidelė kaina ir efektyvumas užkariauja daugybės namų šeimininkų širdis. Tačiau ši medžiaga taip pat turi ir savo minusų. Šiltinimas mineraline vata yra kur kas efektyvesnis, o stiklo vata gali net sukelti alergiją namiškiams. Šiltinimo medžiagų pasirinkimui didelę įtaką turi  gyvenamoji vieta, klimatas bei jūsų pageidavimai. Tinkamam apšiltinimui stiklo vata pakanka 30 centimetrų medžiagos storio, su kuriuo tinkamai atlikus šiltinimo bei sandarinimo darbus stipriai pagerinsite namų šiluminį efektyvumą.

Mineralinė vata – tai labai universali medžiaga, tinkanti ne tik stogo, bet ir sienų bei grindų apšiltinimui. Jos dėka jūsų namas gali kvėpuoti, gauna reikiamo oro ir net apsisaugo nuo žalingo drėgmės poveikio. Jei drėgmė turi lengvą prieigą prie jūsų namo konstrukcijų, jos gali imti pūti arba atsiras pelėsis, todėl tinkama apsauga yra tiesiog būtina. Tik tinkamas stogo apšiltinimas ir užsandarinimas padeda apsisaugoti nuo drėgmės. Ji negali jokiais būdais pasiekti šiltinimo medžiagą, tad norint apsaugoti mineralinę vatą nuo drėgmės, būtinai įrenkite gerą hidroizoliaciją. Labai daug namų šeimininkų, norėdami nebrangaus, tačiau labai efektyvaus apšiltinimo renkasi „Rockwool“ mineralinę akmens vatą. Ši be galo efektyvi ir universali medžiaga suteikia labai gerą šiltinimą ne tik stogui, bet ir visiems kitiems namo paviršiams. Medžiagos kokybe bei labai paprastų šiltinimo darbų ypatumais galite pasidomėti apsilankę internetinėje svetainėje Rockwool.lt . Yra ir kitos medžiagos, tokios kaip putų polistirolas ar ekovata, tačiau šie pasirinkimai nėra tokie populiarūs kaip Rockwool vata – daug lankstesnis ir patogesnis variantas kiekvienam namų šeimininkui.

 

Šiltinimo medžiagos rąstiniams namams

šiltinimo medžiagosPraktiškai visuose senuosiuose Lietuvos rąstiniuose pastatuose tarp rastų buvo klojamos samanos. Tiesa, ne bet kokios, o kiminai. Kiminai savyje turi antiseptinių savybių, jie nepelija, puikiai sugeria drėgmę ir kvapą, o sudūlėja tik per ilgą laiką. Deja, kiminai yra nykstantis augalas, įtrauktas į Raudonąją knygą. Sakoma, kad įminus į kimimus, jiems reikia beveik 50 metų, kad visiškai atsistatytų. Šias samanas naudoti rastinių namų statyboje yra griežtai draudžiama, todėl dažniausiai yra naudojamos kitos šiltinimo medžiagos: vilna, linas, mineralinė vata ar besiplečiančios juostos.

Vilnos juostos. Apie vilnos šilumines savybes žinoma seniai. Be to, vilna yra „kvėpuojanti“  medžiaga, ji nepelija, nepūva ir nebijo drėgmės. Tarkim, Norvegijoje vilna rąstinių namų statyboje yra naudojama jau nuo neatmenamų laikų ir iki šių dienų tai yra medžiaga numeris vienas. Šiuo metu reikiamo pločio ir ilgio vilnos juostų įsigyti tikrai nesudėtinga. Be to, tai ekologiškas pasirinkimas.

Lino juostos. Lininis audinys pasižymi puikia garso ir šilumos izoliacija, gerai sugeria drėgmę, nekelia alergijos ir išgarina perteklinę sienų drėgmę. Visgi, lininės šiltinimo medžiagos turi labai didelį minusą – jos pūva ir ilgainiui netenka savo izoliacinių savybių, todėl, statant rąstinį namą, vertėtų rinktis tik auštos kokybės linines juostas, kurios galėtų tarnauti bent porą dešimtmečių.

Mineralinės vatos juostos. Tai dirbtinė šiltinimo medžiaga, bet savo charakteristika tikrai nenusileidžianti ir natūralioms šiltinimo medžiagoms. Mineralinės vatos juostos yra apdorotos silikonu, todėl nebijo drėgmės ir puvėsio. Be to, yra chemiškai neutralios. Kadangi šios šiltinimo medžiagos yra neorganinės kilmes, jose nesiveisia parazitai.

Besiplečiančios juostos. Ant rąstinio paviršiaus sumontuotos besiplečiančios justos greitai išsiplečia ir taip užsandarina visus plyšius. Tiesa, sandarinimo savybės pasireiškia tada, kai suspaudus juostą rąsto poros užsidaro, o dalis jų suspaudžiama tiek, kad vandens molekulės patenka tik virtusios garais. Paprasčiau tariant, besiplečiančios juostos  leidžia namui „kvėpuoti“, o tuo pačiu metu puikiai izoliuoja rąstinį namą nuo šalčio, drėgmės ir vėjo. Be to, ši medžiaga, bėgant metams, nedūlėja, nekaupia dulkių ir nepelija, nes yra biologiškai neaktyvi.

Atminkite, kad šiltinimo medžiagos pasirinkimas yra toks pat svarbus, kaip ir jos klojimas. Jei dedant šiltinamąją medžiagą tarp rąstų dalis jos išsikis į išorę, drėgmė kapiliariniu principu pasiskverbs tarp sienojų ir namas pradės pūti. Tad, šį darbą vertėtų patikėti tik profesionalams.

 

 

© 2019 Mūsų namai

Theme by Anders NorenUp ↑